LSS prezidentas P.Baltokas apie akademinį sąžiningumą ir 7 modelį

Studijos ir universiteto aplinka

Kas, Jūsų, nuomone yra akademinis sąžiningumas?

Tai akademinis ar ne akademinis nusistatymas, kada tu lieki sąžiningas prieš save, tada lieki sąžiningas ir prieš aplinkinius, „akademinis“ nėra čia esminis žodis, esminis yra „sąžiningumas“.

Ką reikėtų daryti, kad nesąžiningumas mažėtų?

Nemanau, kad yra viena tiesiogiai pritaikoma funkcija ar įrankis, kuris galėtų suveikti. Visų pirma, turėtų keistis visuomenės normos, įpročiai, supratimas, kultūra. Dažnai prisimenu, kaip buvo su karu keliuose, kada iš tikrųjų visuomenė, socialinė medija įsijungė į prevenciją, bandė teigti, kad kelių eismo pažeidimai nėra gerai, ir nėra „kieta“, kad tai priveda prie skausmingų dalykų. Šiuo atveju galime tai sutapatinti ir su akademiniu nesąžiningumu: kai mes pradedame kalbėti, kad tai nėra gerai ir nėra „kieta“, kada mes randame ir pradedame pirštais baksnoti į dėstytojus, kurie kopijuoja kitų kolegų straipsnius, kartais net pačių studentų, tada kyla visuomenės sąmoningumo lygmuo.  Vis dėl to, negalime to pakeisti technopraktiniu ar mechaniniu būdu, reikia formuoti žmones ir jų nuomonę. Problema yra ta, kad dirbame tik su studentais ir aukštuoju mokslu akademinio sąžiningumo klausimu, o mokykloje šia tema yra šnekama labai mažai.paulius-baltokas-69124946

Kaip manote, ką studentas praranda būdamas nesąžiningu?

Sąžiningumą, kaip pirminę vertybę, o antra, tai kompetenciją, bet tai irgi yra išvestinis dalykas. Galimybė nusirašyti, jeigu mes kalbame apie nusirašymą, kaip apie vieną akademinio nesąžiningumo formą, atsiranda tada, kai užduotys yra nukreiptos į labai aiškias žinias, su atsakymais „taip“ arba „ne“, o ne į kažkokius pamąstymo verčiančius klausimus. Tačiau mano manymu akademinis sąžiningumas yra ne tik nusirašinėjimas, tai yra ir tai, kada dalis studentų darbo grupėje nedirba, o vėliau klausia, kur jo pažymio dalis. Yra įvairių akademinio nesąžiningumo formų, pavyzdžiui rašto darbų plagijavimas. Negalima vadinti nusirašinėjimo kaip vienintelio akademinio nesąžiningumo, jis tiesiog yra lengviausiai apčiuopiamas.

Kaip manote ar įvestas naujas rotacijos modelis, kurį dar vadina „septynetu“, turėtų įtakos akademiniam sąžiningumui?

Žinoma, taip. Viskas eitų į blogąją pusę. Visa esmė yra, kad kartais mes sudarome socialines, akademines sąlygas, kurios priveda prie tam tikrų nesveikų iškrypimų. Gali būti, kad ateityje studentai griebsis „paruoštukų“, kad jis tik turėtų tą 7, kad neprarastų vietos. Seime tai buvo argumentuota vieną kartą, tačiau atrodo, kad suvokimas ateis tik kai problema dar labiau paintensyvės.

O pavyzdžiui, universitetas, kaip mokslą suteikianti šalis, ar turėtų imtis kokių nors priemonių, jeigu studentas būtų pagautas plagijuojant ar nusirašinėjant atsiskaitymo metu? Ar tiesiog tai palikti studento sąžinės reikalui?

Yra keletas variantų, pavyzdžiui Europoje tikrai yra tokių vietų, kur visi tokie atvejai yra palikti patiems studentams spręsti. Yra studentų etikos komisija, kurie patys sprendžia, ką su tokiu studentu daryti. Išmesti jį, nubausti, palikti, kokią nuobaudos priemonę pritaikyti. Lietuvoje iki to dar pakankamai toli, bet be jokios abejonės, jeigu mes sakome, kad tai yra bėda, taisytina vieta, kažkokia sankcija, dėl to turėtų būti. Jeigu jos nebus, vadinasi lieka tik gražūs žodžiai, kurie nieko nereiškia.

O ar jūs nemanot, kad Lietuvoje yra labai išpūstas tas aukštojo mokslo dalykas ir kad pabaigęs mokyklą, kiekvienas abiturientas yra skatinamas siekti aukštojo mokslo, stoti į universitetą? Ar nemanot, kad galbūt tai daro įtaką akademiniam nesąžiningumui?

Visų pirma, aš nemanau, kad yra blogai skatinti stoti į aukštąją mokyklą. Manau, kad blogai yra tai, jog skatinama stoti į bet kokią aukštąją mokyklą. Kadangi stojant visi priimami tiktai pagal akademinius rezultatus, reiškia, pagal egzaminų balus, tai manau, kad tai galėtų paskatinti akademinį nesąžiningumą brandos egzaminų metu.

Reikia keisti sistemą ir pačių studentų suvokimą?

Lengva pasakyti, ką svarbiausia keisti, studentų suvokimo taip lengvai nepakeisi. Tačiau be jokios abejonės, kol į aukštąjį mokslą bus žiūrima kaip į laiko praleidimą, nuolaidų šaltinį ar stipendijų gavimo galimybes, tai neugdys studentų suvokimo apie sąžiningumo svarbą.. Antras dalykas, tai atsiskaitymų forma. Be abejo, dabar galima naudotis įvairiomis internetinėmis sistemomis, kur dėstytojai gali matyti, ką studentas darė, ką rašė, kada buvo prisijungęs. Turėtų būti formuluojamos užduotys, klausiančios ne kas yra kas, o kodėl yra kodėl. Vienas egzamino klausimas labai mane supykdė, net parašiau atsakyme „o kam tai rūpi?“, nes tai yra klausimas, kurį tu tiesiog gali rasti įvedęs į „Google“. Kada mes prieinam prie tokių absurdiškumų tada ir atsiranda galimybė nusirašinėti.

Jeigu priėmimai į aukštąsias mokyklas vyktų žodžiu, ar nemanote, kad atsirastų kita problema- kyšininkavimas?

Seniau kyšių davimas žodinio priėmimo metu buvo labai didelė problema, būtent dėl šios priežasties šito buvo atsisakyta. Kaip bebūtų, bent nedidelę dalį stojamojo balo galėtų sudaryti pokalbis, manau, esame pasiruošę po truputį judėti šia linkme. Neužtenka žinoti vien vardo ir pavardės studento, kuri yra priimamas į universitetą, reikia žinoti, koks tai yra žmogus. Tokių būdu lengviau išlaikyti kokybę.

Ar tikite, kad kada nors visos mūsų iškeltos problemos sumažės arba visai išnyks?

Manau, ateis laikas, kai šios problemos išsispręs. Teko šia tema kalbėti su užsieniečiais, jie nesupranta dviejų mūsų aukštojo mokslo problemų. Pirma- jie nesupranta, kas yra geras ir blogas studentas ir kaip įmanoma juos išskirstyti į tokias kategorijas. Antra- nusirašinėjimas. Jie teigia, jog tik su didesniu srautu studentų iš rytų Europos ir posovietinių šalių atsiranda ši problema. Kaip bebūtų, akademinis nesąžiningumas yra žymiai mažesnio masto dėl visuomenės požiūrio ir aukštojo mokslo sistemos. O Lietuvoje, net ir visiems būnant akademiškai sąžiningais, aukštojo mokslo kokybė nepakils, nes giliau slypi kitos, mažesnės problemos.

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on Twitter