Atsiliepimai

 

"Theatre and culture: Sociodrama &action methods as a tools for intercultural and multilateral youth exchanges"

Bosnija ir Hercogovina, 2010 m. gegužė

  Patiko viskas - pradedant vedėjais, baigiant hostelis, kuriame gyvenome. Kiekvieną dieną dirbdavom nuo 9 ryto iki beveik pusės 9 vakaro (būdavo trys pertraukos- pietų ir dvi kavos). Labiausiai patiko rytinės dovanos ir socialinė grupės. Rytinių dovanų metas buvo nuo 9 iki10val. kuomet projektininkai galėdavo atskleisti savo talentus, idėjas ar gerus norus ir pasidalinti jais su kitais, pvz.: vienas kroatas domėjosi afrikos kultūra, todėl vieną rytą mus mokė šokti afrikos šokius. Socialinė grupė- savanorių žmonių grupelė, kuri tai dienai turi pasigalvoti energiser’ių, gale darbų padėti susitvarkyti patalpas vedėjams ir sugalvoti vakarinę veiklą visiems (pvz.: eiti pažaisti biliardą, pasidaryti pic-nic’ą prie upės ar pan.) :)

Neringa Micevičiūtė,

Socialinių mokslų f., 3 kursas

 

„From the past to the partnership”,  Lenkija,               2010 m. liepa

Vasaros gale išvykau į projektą Zakopanėje (Lenkija). Kartu su manim buvo dar vienuolika šaunių žmonių. Labai gerai visi susibendravome ir linksmai praleidome laiką. Pačiam projekte dar buvo dešimt dalyvių iš Lenkijos. Jo metu susipažinau daugiau su lenkais ir patobulinau savo anglų kalbos žinias. Projekto tema buvo apie Lietuvos ir Lenkijos bendrą istorija. Sužinojau kaip skirtingai vertina istorija skirtingos šalys. Šis projektas tikrai patiko. 

Siūlyčiau visiems sudalyvauti nors kokiam projekte, nes išvykimo baimė tikrai neprilygsta patiriamam džiaugsmui ir įgautai patirčiai. O dar gausybė naujų draugų su kuriais patiriama daug nuostabių akimirkų svetimoj šalyje. Niekam negali nepatikti projektas.

Mindaugas Vaičiūnas, Informatikos f., 2 kursas

"We (d²)+ ing = trends across the cultures", Makedonija, 2010 m. rugpjūtis

Projektas vyko Makedonijoje, kurio tema buvo vestuvės, jau vien tai man buvo neįprasta ir kažkas įdomaus. Taigi turėjom užduotį pristatyti Lietuvoje vykstančias vestuves ir tradicijas. Atvykus turėjom laisvo laiko, kuris buvo dažniausiai leidžiamas prie baseino, taip pat  2 ar 3 vakarus vyko šalių pristatymai. 

Vieną iš vakarų ėjom į klubą,dieną turėjom orientacinį po miestą, kur buvom skirtingos šalys grupėje,taip pat turėjom ekskursiją po miestą. Finalinis viso projekto renginukas vestuvės iš visų šalių papročių, kur jaunieji buvo lietuviai ;D. Labai džiaugiuosi kompanija su kuria keliavom iš Lietuvos nes tikrai super chebra su kuria vis dar karts nuo karto susitinkam kur nors :) taip pat su estais pamatėm skopje, nes vairuotojas prasuko pro ją tai šiek tiek pabludijom po ją :)
Labiausiai įsiminė filmuko kūrimas apie vestuves, kaip viskas vyksta pas mus.Scenarijus buvo....nieko kito neturėjom tai galima sakyti viskas vyko eksprontu (panašiai ir montavimas, nes montavau kur tik galėjau, lėktuve oro uoste, prieš pat parodant :D).

Gintarė Urbonaitė, Informatikos f., 3 kursas

Na, jau kaip ir senokai grįžom iš projekto Makedonijoj...Daug įspūdžių, nuostabūs žmonės, nereali vietovė, įdomus užimtumas...Labai patiko. Itin susidraugavom su estais, nes kartu vykom iš oro uosto ir į Skopje, bet ir kiti žmogiukai tiesiog super. Apie lietuvių komandą iš viso trūksta žodžių...labai susigyvenom, man jie jau kaip šeima..kelias dienas nesimatėm dabar ir man jau ju trūksta...:DDD Na, įspūdžių tikrai per daug, kad viską aprašytume trumpame laiškelyje....:) Dar kartą dėkui už galimybę išvykti į projektą ir labai lauksim kito, kuriame vėl galėtume sudalyvauti.

Agnė Tomkutė, Socialinių mokslų f., 4 kursas

“What do I do with my anger?”, Vokietija, 2010 m. lapkritis

Teko išgirsti nemažai legendų, koks gėris yra projektai, kol pasitaikė proga ir pačiai viename sudalyvauti. Paaiškejo, kad žmonės šneka tiesą. Buvau projekte Vokietijoj  apie pykčio valdymą naudojant būgnus ir šiaip bet kokius daiktus, kuriuos galima paversti būgnais. Nors nesu muzikantė ar net kas nors panašaus, bet buvo žiauriai linksma ir įdomu: įgavau darbo įgūdžių su žmonėmis, ypatingai su žmonėmis, kurie turi pykčio problemų, pagrindų kaip vesti seminarus kaip vesti juos panaudojant būgnus, sužinojau naujų energetinių žaidimų ir dar daug visko visko. Bet svarbiausia -susipažinau su  nuostabiais žmonėmis iš įvairiausių Europos šalių. Ir visai nesvarbu, kad dėl projekto praleidau daug atsiskaitymų. Viskas įmanoma, kai labai nori. O norėti važiuoti į projektą tiesiog privaloma, nes tai neįkainojama studentiška patirtis. :)

Marija Čereškevičiūtė, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, 3 kursas

History of the universal peace", Turkija, 2010 m. lapkritis 

Dalyvavau nuoTAIKingAme projekte Turkijoje (Eskisehir), kurio tema "The history of Universal peace". Projekto tema gal ir skambėjo kiek keistai, tačiau reikia tik kūrybiško požiūrio :) Kiti dalyviai buvo iš Latvijos, Čekijos, Vengrijos, Graikijos. 
Kad ir kaip nuvalkiotai skambėtų - susipažinau su daug įdomių žmonių, pamačiau kitokią kultūrą, aplankiau naują šalį etc., bet to neįmanoma nupasakoti. Tiesiog, kas (dar) nėra buvę projektuose, nesupras, koks tai yra gėris. Puiki galimybė išnaudoti projektinę veiklą ir paversiti į "mini atostogas", plėsti pažinčių ratą,  jau nekalbu apie "kultūrinius vakarus". Trumpiau tariant, nesuprantu, ko čia įmanoma bijoti. 

Kalbos? - pats/pati nustebsi pamatęs/čiusi kiek daug iš tiesų moki angliškai. Kaina? - Geresnį pasiūlymą net sunku sugalvoti! Projektai yra vienas tų gerų dalykų, ką universitetas gali ir mielai siūlo Tau ir man. Kodėl tuo nepasinaudojus, jei yra proga?  Juk  studijų metai prabėga taip greit...Tikrai norėsi atsiminti kažką daugiau nei egzaminus ir bendrabutį, ar ne? :) 

Justina Krauledaitė, Socialinių mokslų f., 4 kursas